- žiopsėti
- žiopsė́ti, žiópsi (žiópsia), -ė́jo DŽ, NdŽ, KŽ, žiópsėti Br, Rd, Jnš 1. žr. žiopčioti 1: Karosas žiópsi J. Žiópsi be vandenio didžioji žuvis Grnk. Žuvis ištraukta žiópsi Pkr. Užema nosį – žiopsė́k, ir gatava, kai įlašini, tai geriau (apie slogą) Kpr. Ko teip tankiai žiópsi, lygiai ko įrijęs Žml. Viščiukas jau ima žiopsė́t – žiopt žiopt Grž. Šuva žiópsi, o balso nėr (vagių užšertas) Plv. Kurčiam rodos, kad ne kal̃ba, o tik žiópsi Jz. Įlipo į autobusą ir žiópsi – nepašneka Rmš. Iš bailės tik žiópsia, tik žiópsia kaip žuvis, iš upės ištraukta Skp. Žiopsi lyg liežuvį prarijęs LTR(Mrj). | Levagerklis (žioveinis), kai jį maigai, žiopt žiopt žiopsi, žiopsi Ds. ║ Dar žiópsi, bet žodžio netaria VšR. Nueinu pažiūrėt, nebežiópsi, jau miręs Pn. Dar truputį gyva buvo ta telyčia, dar žiópsėjo Srd. 2. Gs žr. žiopčioti 3: Ko tu čia teip žiopsi? Vv. 3. intr. žiojėti: Tu padavei man ranką ties tamsiai mėlyna žiopsinčia praraja S.Nėr. \ žiopsėti; nužiopsėti; sužiopsėti
Dictionary of the Lithuanian Language.